🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ho accettato l’offerta di lavoro. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    accettare :
    ac|cet||re : (accento grave)

    indicativo accettare. Veiksmažodžio accettare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    accettare presente

    io accetto
    🔊
    tu accetti
    🔊
    lui/lei/Lei accetta
    🔊
    noi accettiamo
    🔊
    voi accettate
    🔊
    loro accettano
    🔊
    Tempo semplice

    accettare imperfetto

    io accettavo
    🔊
    tu accettavi
    🔊
    lui/lei/Lei accettava
    🔊
    noi accettavamo
    🔊
    voi accettavate
    🔊
    loro accettavano
    🔊

    Tempo semplice

    accettare futuro semplice

    io accetterò
    🔊
    tu accetterai
    🔊
    lui/lei/Lei accetterà
    🔊
    noi accetteremo
    🔊
    voi accetterete
    🔊
    loro accetteranno
    🔊
    Tempo semplice

    accettare passato remoto

    io accettai
    🔊
    tu accettasti
    🔊
    lui/lei/Lei accettò
    🔊
    noi accettammo
    🔊
    voi accettaste
    🔊
    loro accettarono
    🔊

    Tempo composto

    accettare futuro anteriore

    io avrò accettato
    🔊
    tu avrai accettato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà accettato
    🔊
    noi avremo accettato
    🔊
    voi avrete accettato
    🔊
    loro avranno accettato
    🔊
    Tempo composto

    accettare passato prossimo

    io ho accettato
    🔊
    tu hai accettato
    🔊
    lui/lei/Lei ha accettato
    🔊
    noi abbiamo accettato
    🔊
    voi avete accettato
    🔊
    loro hanno accettato
    🔊

    Tempo composto

    accettare trapassato prossimo

    io avevo accettato
    🔊
    tu avevi accettato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva accettato
    🔊
    noi avevamo accettato
    🔊
    voi avevate accettato
    🔊
    loro avevano accettato
    🔊
    Tempo composto

    accettare trapassato remoto

    io ebbi accettato
    🔊
    tu avesti accettato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe accettato
    🔊
    noi avemmo accettato
    🔊
    voi aveste accettato
    🔊
    loro ebbero accettato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo accettare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio accettare


    Tempo semplice

    accettare congiuntivo presente

    io accetti
    🔊
    tu accetti
    🔊
    lui/lei/Lei accetti
    🔊
    noi accettiamo
    🔊
    voi accettiate
    🔊
    loro accettino
    🔊
    Tempo semplice

    accettare congiuntivo imperfetto

    io accettassi
    🔊
    tu accettassi
    🔊
    lui/lei/Lei accettasse
    🔊
    noi accettassimo
    🔊
    voi accettaste
    🔊
    loro accettassero
    🔊

    Tempo composto

    accettare congiuntivo passato

    io abbia accettato
    🔊
    tu abbia accettato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia accettato
    🔊
    noi abbiamo accettato
    🔊
    voi abbiate accettato
    🔊
    loro abbiano accettato
    🔊
    Tempo composto

    accettare congiuntivo trapassato

    io avessi accettato
    🔊
    tu avessi accettato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse accettato
    🔊
    noi avessimo accettato
    🔊
    voi aveste accettato
    🔊
    loro avessero accettato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale accettare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui accettare


    Tempo semplice

    accettare condizionale presente

    io accetterei
    🔊
    tu accetteresti
    🔊
    lui/lei/Lei accetterebbe
    🔊
    noi accetteremmo
    🔊
    voi accettereste
    🔊
    loro accetterebbero
    🔊
    Tempo composto

    accettare condizionale passato

    io avrei accettato
    🔊
    tu avresti accettato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe accettato
    🔊
    noi avremmo accettato
    🔊
    voi avreste accettato
    🔊
    loro avrebbero accettato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo accettare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui accettare


    accettare imperativo

    tu accetta
    🔊
    noi accettiamo
    🔊
    voi accettate
    🔊

    accettare congiuntivo esortativo

    Lei accetti
    🔊
    Che lui/lei accetti
    🔊
    Che loro accettino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!