🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha accentato le parole con precisione. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    accentare :
    ac|cen||re : (accento grave)

    indicativo accentare. Veiksmažodžio accentare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente accentare

    io accento
    🔊
    tu accenti
    🔊
    lui/lei/Lei accenta
    🔊
    noi accentiamo
    🔊
    voi accentate
    🔊
    loro accentano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto accentare

    io accentavo
    🔊
    tu accentavi
    🔊
    lui/lei/Lei accentava
    🔊
    noi accentavamo
    🔊
    voi accentavate
    🔊
    loro accentavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice accentare

    io accenterò
    🔊
    tu accenterai
    🔊
    lui/lei/Lei accenterà
    🔊
    noi accenteremo
    🔊
    voi accenterete
    🔊
    loro accenteranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto accentare

    io accentai
    🔊
    tu accentasti
    🔊
    lui/lei/Lei accentò
    🔊
    noi accentammo
    🔊
    voi accentaste
    🔊
    loro accentarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore accentare

    io avrò accentato
    🔊
    tu avrai accentato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà accentato
    🔊
    noi avremo accentato
    🔊
    voi avrete accentato
    🔊
    loro avranno accentato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo accentare

    io ho accentato
    🔊
    tu hai accentato
    🔊
    lui/lei/Lei ha accentato
    🔊
    noi abbiamo accentato
    🔊
    voi avete accentato
    🔊
    loro hanno accentato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo accentare

    io avevo accentato
    🔊
    tu avevi accentato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva accentato
    🔊
    noi avevamo accentato
    🔊
    voi avevate accentato
    🔊
    loro avevano accentato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto accentare

    io ebbi accentato
    🔊
    tu avesti accentato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe accentato
    🔊
    noi avemmo accentato
    🔊
    voi aveste accentato
    🔊
    loro ebbero accentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo accentare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio accentare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente accentare

    io accenti
    🔊
    tu accenti
    🔊
    lui/lei/Lei accenti
    🔊
    noi accentiamo
    🔊
    voi accentiate
    🔊
    loro accentino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto accentare

    io accentassi
    🔊
    tu accentassi
    🔊
    lui/lei/Lei accentasse
    🔊
    noi accentassimo
    🔊
    voi accentaste
    🔊
    loro accentassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato accentare

    io abbia accentato
    🔊
    tu abbia accentato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia accentato
    🔊
    noi abbiamo accentato
    🔊
    voi abbiate accentato
    🔊
    loro abbiano accentato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato accentare

    io avessi accentato
    🔊
    tu avessi accentato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse accentato
    🔊
    noi avessimo accentato
    🔊
    voi aveste accentato
    🔊
    loro avessero accentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale accentare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui accentare


    Tempo semplice

    Condizionale presente accentare

    io accenterei
    🔊
    tu accenteresti
    🔊
    lui/lei/Lei accenterebbe
    🔊
    noi accenteremmo
    🔊
    voi accentereste
    🔊
    loro accenterebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato accentare

    io avrei accentato
    🔊
    tu avresti accentato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe accentato
    🔊
    noi avremmo accentato
    🔊
    voi avreste accentato
    🔊
    loro avrebbero accentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo accentare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui accentare


    Imperativo accentare

    tu accenta
    🔊
    noi accentiamo
    🔊
    voi accentate
    🔊

    Congiuntivo accentare

    Lei accenti
    🔊
    Che lui/lei accenti
    🔊
    Che loro accentino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
    Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
    Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
    Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!