🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha accentato le parole con precisione. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    accentare :
    ac|cen||re : (accento grave)

    indicativo accentare. Veiksmažodžio accentare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    accentare presente

    io accento
    🔊
    tu accenti
    🔊
    lui/lei/Lei accenta
    🔊
    noi accentiamo
    🔊
    voi accentate
    🔊
    loro accentano
    🔊
    Tempo semplice

    accentare imperfetto

    io accentavo
    🔊
    tu accentavi
    🔊
    lui/lei/Lei accentava
    🔊
    noi accentavamo
    🔊
    voi accentavate
    🔊
    loro accentavano
    🔊

    Tempo semplice

    accentare futuro semplice

    io accenterò
    🔊
    tu accenterai
    🔊
    lui/lei/Lei accenterà
    🔊
    noi accenteremo
    🔊
    voi accenterete
    🔊
    loro accenteranno
    🔊
    Tempo semplice

    accentare passato remoto

    io accentai
    🔊
    tu accentasti
    🔊
    lui/lei/Lei accentò
    🔊
    noi accentammo
    🔊
    voi accentaste
    🔊
    loro accentarono
    🔊

    Tempo composto

    accentare futuro anteriore

    io avrò accentato
    🔊
    tu avrai accentato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà accentato
    🔊
    noi avremo accentato
    🔊
    voi avrete accentato
    🔊
    loro avranno accentato
    🔊
    Tempo composto

    accentare passato prossimo

    io ho accentato
    🔊
    tu hai accentato
    🔊
    lui/lei/Lei ha accentato
    🔊
    noi abbiamo accentato
    🔊
    voi avete accentato
    🔊
    loro hanno accentato
    🔊

    Tempo composto

    accentare trapassato prossimo

    io avevo accentato
    🔊
    tu avevi accentato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva accentato
    🔊
    noi avevamo accentato
    🔊
    voi avevate accentato
    🔊
    loro avevano accentato
    🔊
    Tempo composto

    accentare trapassato remoto

    io ebbi accentato
    🔊
    tu avesti accentato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe accentato
    🔊
    noi avemmo accentato
    🔊
    voi aveste accentato
    🔊
    loro ebbero accentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo accentare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio accentare


    Tempo semplice

    accentare congiuntivo presente

    io accenti
    🔊
    tu accenti
    🔊
    lui/lei/Lei accenti
    🔊
    noi accentiamo
    🔊
    voi accentiate
    🔊
    loro accentino
    🔊
    Tempo semplice

    accentare congiuntivo imperfetto

    io accentassi
    🔊
    tu accentassi
    🔊
    lui/lei/Lei accentasse
    🔊
    noi accentassimo
    🔊
    voi accentaste
    🔊
    loro accentassero
    🔊

    Tempo composto

    accentare congiuntivo passato

    io abbia accentato
    🔊
    tu abbia accentato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia accentato
    🔊
    noi abbiamo accentato
    🔊
    voi abbiate accentato
    🔊
    loro abbiano accentato
    🔊
    Tempo composto

    accentare congiuntivo trapassato

    io avessi accentato
    🔊
    tu avessi accentato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse accentato
    🔊
    noi avessimo accentato
    🔊
    voi aveste accentato
    🔊
    loro avessero accentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale accentare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui accentare


    Tempo semplice

    accentare condizionale presente

    io accenterei
    🔊
    tu accenteresti
    🔊
    lui/lei/Lei accenterebbe
    🔊
    noi accenteremmo
    🔊
    voi accentereste
    🔊
    loro accenterebbero
    🔊
    Tempo composto

    accentare condizionale passato

    io avrei accentato
    🔊
    tu avresti accentato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe accentato
    🔊
    noi avremmo accentato
    🔊
    voi avreste accentato
    🔊
    loro avrebbero accentato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo accentare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui accentare


    accentare imperativo

    tu accenta
    🔊
    noi accentiamo
    🔊
    voi accentate
    🔊

    accentare congiuntivo esortativo

    Lei accenti
    🔊
    Che lui/lei accenti
    🔊
    Che loro accentino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!