Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Hanno abitato qui per molti anni. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
abitare : gyventi
a|bi|tà|re
: (accento grave)
indicativo abitare. Veiksmažodžio abitare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
abitare presente |
||
| io | abito |
🔊
|
| tu | abiti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abita |
🔊
|
| noi | abitiamo |
🔊
|
| voi | abitate |
🔊
|
| loro | abitano |
🔊
|
|
Tempo semplice
abitare imperfetto |
||
| io | abitavo |
🔊
|
| tu | abitavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abitava |
🔊
|
| noi | abitavamo |
🔊
|
| voi | abitavate |
🔊
|
| loro | abitavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
abitare futuro semplice |
||
| io | abiterò |
🔊
|
| tu | abiterai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abiterà |
🔊
|
| noi | abiteremo |
🔊
|
| voi | abiterete |
🔊
|
| loro | abiteranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
abitare passato remoto |
||
| io | abitai |
🔊
|
| tu | abitasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abitò |
🔊
|
| noi | abitammo |
🔊
|
| voi | abitaste |
🔊
|
| loro | abitarono |
🔊
|
|
Tempo composto
abitare futuro anteriore |
||
| io | avrò abitato |
🔊
|
| tu | avrai abitato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà abitato |
🔊
|
| noi | avremo abitato |
🔊
|
| voi | avrete abitato |
🔊
|
| loro | avranno abitato |
🔊
|
|
Tempo composto
abitare passato prossimo |
||
| io | ho abitato |
🔊
|
| tu | hai abitato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha abitato |
🔊
|
| noi | abbiamo abitato |
🔊
|
| voi | avete abitato |
🔊
|
| loro | hanno abitato |
🔊
|
|
Tempo composto
abitare trapassato prossimo |
||
| io | avevo abitato |
🔊
|
| tu | avevi abitato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva abitato |
🔊
|
| noi | avevamo abitato |
🔊
|
| voi | avevate abitato |
🔊
|
| loro | avevano abitato |
🔊
|
|
Tempo composto
abitare trapassato remoto |
||
| io | ebbi abitato |
🔊
|
| tu | avesti abitato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe abitato |
🔊
|
| noi | avemmo abitato |
🔊
|
| voi | aveste abitato |
🔊
|
| loro | ebbero abitato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo abitare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio abitare
|
Tempo semplice
abitare congiuntivo presente |
||
| io | abiti |
🔊
|
| tu | abiti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abiti |
🔊
|
| noi | abitiamo |
🔊
|
| voi | abitiate |
🔊
|
| loro | abitino |
🔊
|
|
Tempo semplice
abitare congiuntivo imperfetto |
||
| io | abitassi |
🔊
|
| tu | abitassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abitasse |
🔊
|
| noi | abitassimo |
🔊
|
| voi | abitaste |
🔊
|
| loro | abitassero |
🔊
|
|
Tempo composto
abitare congiuntivo passato |
||
| io | abbia abitato |
🔊
|
| tu | abbia abitato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia abitato |
🔊
|
| noi | abbiamo abitato |
🔊
|
| voi | abbiate abitato |
🔊
|
| loro | abbiano abitato |
🔊
|
|
Tempo composto
abitare congiuntivo trapassato |
||
| io | avessi abitato |
🔊
|
| tu | avessi abitato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse abitato |
🔊
|
| noi | avessimo abitato |
🔊
|
| voi | aveste abitato |
🔊
|
| loro | avessero abitato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale abitare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui abitare
|
Tempo semplice
abitare condizionale presente |
||
| io | abiterei |
🔊
|
| tu | abiteresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abiterebbe |
🔊
|
| noi | abiteremmo |
🔊
|
| voi | abitereste |
🔊
|
| loro | abiterebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
abitare condizionale passato |
||
| io | avrei abitato |
🔊
|
| tu | avresti abitato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe abitato |
🔊
|
| noi | avremmo abitato |
🔊
|
| voi | avreste abitato |
🔊
|
| loro | avrebbero abitato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo abitare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui abitare
abitare imperativo |
||
| tu | abita |
🔊
|
| noi | abitiamo |
🔊
|
| voi | abitate |
🔊
|
abitare congiuntivo esortativo |
||
| Lei | abiti |
🔊
|
| Che lui/lei | abiti |
🔊
|
| Che loro | abitino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!