Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ho sdato il vestito. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
verbo irregolare
sdarsi :
sdàr|si : (accento grave)
indicativo sdarsi. Veiksmažodžio sdarsi tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente sdarsi |
||
| io | mi sdò |
🔊
|
| tu | ti sdai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sda |
🔊
|
| noi | ci sdiamo |
🔊
|
| voi | vi sdate |
🔊
|
| loro | si sdanno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto sdarsi |
||
| io | mi sdavo |
🔊
|
| tu | ti sdavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sdava |
🔊
|
| noi | ci sdavamo |
🔊
|
| voi | vi sdavate |
🔊
|
| loro | si sdavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice sdarsi |
||
| io | mi sdarò |
🔊
|
| tu | ti sdarai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sdarà |
🔊
|
| noi | ci sdaremo |
🔊
|
| voi | vi sdarete |
🔊
|
| loro | si sdaranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto sdarsi |
||
| io | mi sdiedi, mi sdetti |
🔊
|
| tu | ti sdesti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sdiede, si sdette |
🔊
|
| noi | ci sdemmo |
🔊
|
| voi | vi sdeste |
🔊
|
| loro | si sdiedero, si sdettero |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore sdarsi |
||
| io | mi sarò sdato(a) |
🔊
|
| tu | ti sarai sdato(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sarà sdato(a) |
🔊
|
| noi | ci saremo sdati(e) |
🔊
|
| voi | vi sarete sdati(e) |
🔊
|
| loro | si saranno sdati(e) |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo sdarsi |
||
| io | mi sono sdato(a) |
🔊
|
| tu | ti sei sdato(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si è sdato(a) |
🔊
|
| noi | ci siamo sdati(e) |
🔊
|
| voi | vi siete sdati(e) |
🔊
|
| loro | si sono sdati(e) |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo sdarsi |
||
| io | mi ero sdato(a) |
🔊
|
| tu | ti eri sdato(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si era sdato(a) |
🔊
|
| noi | ci eravamo sdati(e) |
🔊
|
| voi | vi eravate sdati(e) |
🔊
|
| loro | si erano sdati(e) |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto sdarsi |
||
| io | mi fui sdato(a) |
🔊
|
| tu | ti fosti sdato(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si fu sdato(a) |
🔊
|
| noi | ci fummo sdati(e) |
🔊
|
| voi | vi foste sdati(e) |
🔊
|
| loro | si furono sdati(e) |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo sdarsi. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sdarsi
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente sdarsi |
||
| io | mi sdia |
🔊
|
| tu | ti sdia |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sdia |
🔊
|
| noi | ci sdiamo |
🔊
|
| voi | vi sdiate |
🔊
|
| loro | si sdiano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto sdarsi |
||
| io | mi sdessi |
🔊
|
| tu | ti sdessi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sdesse |
🔊
|
| noi | ci sdessimo |
🔊
|
| voi | vi sdeste |
🔊
|
| loro | si sdessero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato sdarsi |
||
| io | mi sia sdato(a) |
🔊
|
| tu | ti sia sdato(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sia sdato(a) |
🔊
|
| noi | ci siamo sdati(e) |
🔊
|
| voi | vi siate sdati(e) |
🔊
|
| loro | si siano sdati(e) |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato sdarsi |
||
| io | mi fossi sdato(a) |
🔊
|
| tu | ti fossi sdato(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si fosse sdato(a) |
🔊
|
| noi | ci fossimo sdati(e) |
🔊
|
| voi | vi foste sdati(e) |
🔊
|
| loro | si fossero sdati(e) |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale sdarsi. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sdarsi
|
Tempo semplice
Condizionale presente sdarsi |
||
| io | mi sdarei |
🔊
|
| tu | ti sdaresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sdarebbe |
🔊
|
| noi | ci sdaremmo |
🔊
|
| voi | vi sdareste |
🔊
|
| loro | si sdarebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato sdarsi |
||
| io | mi sarei sdato(a) |
🔊
|
| tu | ti saresti sdato(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sarebbe sdato(a) |
🔊
|
| noi | ci saremmo sdati(e) |
🔊
|
| voi | vi sareste sdati(e) |
🔊
|
| loro | si sarebbero sdati(e) |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo sdarsi. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sdarsi
Imperativo sdarsi |
||
| tu | sdà, sdai |
🔊
|
| noi | sdiamo |
🔊
|
| voi | sdate |
🔊
|
Congiuntivo sdarsi |
||
| Lei | si sdia |
🔊
|
| Che lui/lei | si sdia |
🔊
|
| Che loro | si sdiano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!