🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La fatica mi ha fatto ansare. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    ansare :
    an||re : (accento grave)

    indicativo ansare. Veiksmažodžio ansare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ansare presente

    io anso
    🔊
    tu ansi
    🔊
    lui/lei/Lei ansa
    🔊
    noi ansiamo
    🔊
    voi ansate
    🔊
    loro ansano
    🔊
    Tempo semplice

    ansare imperfetto

    io ansavo
    🔊
    tu ansavi
    🔊
    lui/lei/Lei ansava
    🔊
    noi ansavamo
    🔊
    voi ansavate
    🔊
    loro ansavano
    🔊

    Tempo semplice

    ansare futuro semplice

    io anserò
    🔊
    tu anserai
    🔊
    lui/lei/Lei anserà
    🔊
    noi anseremo
    🔊
    voi anserete
    🔊
    loro anseranno
    🔊
    Tempo semplice

    ansare passato remoto

    io ansai
    🔊
    tu ansasti
    🔊
    lui/lei/Lei ansò
    🔊
    noi ansammo
    🔊
    voi ansaste
    🔊
    loro ansarono
    🔊

    Tempo composto

    ansare futuro anteriore

    io avrò ansato
    🔊
    tu avrai ansato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ansato
    🔊
    noi avremo ansato
    🔊
    voi avrete ansato
    🔊
    loro avranno ansato
    🔊
    Tempo composto

    ansare passato prossimo

    io ho ansato
    🔊
    tu hai ansato
    🔊
    lui/lei/Lei ha ansato
    🔊
    noi abbiamo ansato
    🔊
    voi avete ansato
    🔊
    loro hanno ansato
    🔊

    Tempo composto

    ansare trapassato prossimo

    io avevo ansato
    🔊
    tu avevi ansato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ansato
    🔊
    noi avevamo ansato
    🔊
    voi avevate ansato
    🔊
    loro avevano ansato
    🔊
    Tempo composto

    ansare trapassato remoto

    io ebbi ansato
    🔊
    tu avesti ansato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ansato
    🔊
    noi avemmo ansato
    🔊
    voi aveste ansato
    🔊
    loro ebbero ansato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ansare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ansare


    Tempo semplice

    ansare congiuntivo presente

    io ansi
    🔊
    tu ansi
    🔊
    lui/lei/Lei ansi
    🔊
    noi ansiamo
    🔊
    voi ansiate
    🔊
    loro ansino
    🔊
    Tempo semplice

    ansare congiuntivo imperfetto

    io ansassi
    🔊
    tu ansassi
    🔊
    lui/lei/Lei ansasse
    🔊
    noi ansassimo
    🔊
    voi ansaste
    🔊
    loro ansassero
    🔊

    Tempo composto

    ansare congiuntivo passato

    io abbia ansato
    🔊
    tu abbia ansato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ansato
    🔊
    noi abbiamo ansato
    🔊
    voi abbiate ansato
    🔊
    loro abbiano ansato
    🔊
    Tempo composto

    ansare congiuntivo trapassato

    io avessi ansato
    🔊
    tu avessi ansato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ansato
    🔊
    noi avessimo ansato
    🔊
    voi aveste ansato
    🔊
    loro avessero ansato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ansare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ansare


    Tempo semplice

    ansare condizionale presente

    io anserei
    🔊
    tu anseresti
    🔊
    lui/lei/Lei anserebbe
    🔊
    noi anseremmo
    🔊
    voi ansereste
    🔊
    loro anserebbero
    🔊
    Tempo composto

    ansare condizionale passato

    io avrei ansato
    🔊
    tu avresti ansato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ansato
    🔊
    noi avremmo ansato
    🔊
    voi avreste ansato
    🔊
    loro avrebbero ansato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ansare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ansare


    ansare imperativo

    tu ansa
    🔊
    noi ansiamo
    🔊
    voi ansate
    🔊

    ansare congiuntivo esortativo

    Lei ansi
    🔊
    Che lui/lei ansi
    🔊
    Che loro ansino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!